VEDYBŲ SUTARTIS. PAGRINDINIAI TEISINIAI ASPEKTAI

 

2013 m. vedybų sutarčių registre buvo įregistruotos 337 ikivedybinės sutartys ir 738 povedybinės sutartys. Lyginant su 2012 m. vedybų sutarčių skaičius ženkliai išaugo.

Vedybų sutartis – tai sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Priklausomai nuo sudarymo laiko, vedybų sutartys skirstomos į ikivedybines ir povedybines sutartis, t.y. sudarytas iki santuokos įregistravimo ir sudarytas bet kuriuo metu jau įregistravus santuoką. Ikivedybinė sutartis įsigalioja tik sudarius santuoką.

Vedybų sutartis dažniausiai sudaro asmenys, kurių amžius yra nuo 30 m. iki 40 m. bei asmenys, kurie tuokiasi ne pirmą kartą. Paprastai tokie asmenys jau turi sukaupę asmeninio turto bei gyvenimiškos patirties išgyvenant nelengvas skyrybas dalijant turtą, sprendžiant klausimus dėl išlaikymo ir t.t.

Vedybų sutartyje sutuoktiniai turi teisę numatyti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą, taip pat teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, taip pat turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama, bei kitus klausimus, susijusius su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog vedybų sutarties pagrindinis tikslas- apspręsti klausimus, susijusius su turtu. Neretai vedybų sutartys sudaromos kaip apsauga siekiant apsaugoti vieno sutuoktinio turtinius interesus nuo kito sutuoktinio kreditorių.

Nepaisant to, jog sudarant vedybų sutartį įstatymų leidėjas sutoktiniams suteikia pakankamai daug laisvės, tačiau vedybų sutartis teismo gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ši:

1) prieštarauja teisės aktams, gerai moralei arba viešajai tvarkai;

2) keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą;

3) pažeidžia įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą;

4) riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą;

5) reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius;

6) nustato ar keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams;

7) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę į išlaikymą;

8) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę kreiptis į teismą;

9) keičia turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas.

Vedybų sutartis baigiasi nutraukus santuoką ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, išskyrus tas prievoles, kurios pagal vedybų sutartį išlieka ir po santuokos nutraukimo ar sutuoktiniams gyvenant skyrium.

Būtina pažymėti, jog vedybų sutarčiai yra privaloma notarinė forma ir registracija Vedybų sutarčių registre Centrinėje hipotekos įstaigoje. Vedybų sutartis, sudaryta užsienio valstybėje, registruojama Vedybų sutarčių registre tuo atveju, jeigu sutartyje numatyta, jog taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

♥♥♥

Pataria  Inga Ališauskaitė (teisininkė/ Bonum Juris)

Savo klausimus galite siųsti info@baltapasaka.lt

Pin It

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *