Pasiruošimo vestuvėms džiaugsmai ir rūpesčiai. Nuotakos Ingos patirtis


Jei jau atsidarėte šį tekstą tai pirmiausia noriu pasveikinti jus su nuostabiu gyvenimo periodu – jūs pradedate planuoti savo vestuves! Nesvarbu, ar jos bus didelės, ar mažos, vis tiek vargu ar viskas eisis kaip sviestu patepta. Tad pasistenkite kūrybiškai ieškoti išeičių iš susidariusių situacijų ir pernelyg nedramatizuoti. Patikėkite, naujai iškeptos žmonos (tokios, kaip aš, rašanti šį tekstą) tikrai ilgisi net tų dienų, kai sužinojo kažką tokio, dėl ko širdis nusirito į kulnus. Užtat kiek džiaugsmo užplūsta vėliau, kai viskas pagaliau pavyksta taip, kai norėjai.

Prisimenu pirmąjį savo susitikimą su vestuvių planuotojomis (kurių paslaugų vėliau mums taip ir neprireikė). Išgirdusios mūsų būsimų vestuvių biudžetą jos palinksėjo galva ir tarstelėjo: „Na, už tokią sumą vidutines vestuves Jums pavyks suorganizuoti. Visko, ko norite, tikrai negalėsite įgyvendinti.“ Tuo metu man atrodė, kad vestuvėms paskyrėme didžiulę sumą. Kh-hm. Po metų mūsų vestuvės iš tiesų kainavo dvigubai tiek, kiek planavome. Nesigailiu, nes buvome užsispyrę ir neatsisakėme nieko. Tačiau dabar visoms būsimoms nuotakoms atvirai sakau – planuokite, kad vestuvės kainuos bent ketvirtadaliu daugiau, nei atrodo iš pradžių. Arba planuokite, kad kažko teks atsisakyti, galbūt kažkokių smulkmenų, kurių paskutiniais mėnesiais atrodo tik ir trūksta iki tų tobulų vestuvių.

Taip pat man į atmintį įstrigo močiutės išraišką kai pasakiau, kad keliaujame užsakyti vestuvių datos (iki vestuvių tuo metu buvo likę maždaug metai).
„Tai ką, ar jau yra koks reikalas?“, – nustėrusi paklausė senolė. Ji pagalvojo, kad vestuves perkėlėme ir tuoksimės tuoj pat. Iš tiesų vyresnės kartos žmonėms sudėtinga išaiškinti, kodėl reikia lakstyti po rotušes ir bažnyčias kai iki vestuvių – dar visi metai! (Tam tikrais atvejais gali būti sudėtinga paaiškinti ir jaunikiams. Tik ne būsimoms nuotakoms. Landžiodama įvairiuose vestuvių forumuose supratau, kad dalis jų vestuves pradeda planuoti ir prieš pusantrų metų, o kelios – dar nė nesulaukusios sužadėtuvių žiedelio.
Ir bėda ta, kad šios merginos ne tik leidžia laiką forumuose. Jos aktyviai ieško ir užsisakinėja paslaugas ir vietas ir gali būti, kad Jums iš panosės nušvipia vietą, kurioje visuomet svajojote atšvęsti savo vestuves.

Sakyčiau, kad pirmiausia reikėtų užsisakyti santuokos dieną ir laiką bažnyčioje, šventės vietą (jei tai sodyba, restoranai mieste nėra taip greitai išgraibstomi), fotografą. Tuomet jau pradėti dairytis muzikantų, šventės vedėjo. Ir vieneri metai tikrai yra optimalus laikas, per kurį galima suorganizuoti vestuves 50-100 žmonių.

Žinoma, geriausia yra išsirinkti prioritetus: paklauskite būsimo vyro, kas iš viso sąrašėlio dalykų, kurie reikalingi jūsų vestuvėms, jam yra svarbiausia. Tegu išsirenka tris dalykus ir jūs taip pat pažymėkite sau svarbiausius. Šiems 6 dalykams (o gal trims, žiūrint kaip sutaps jūsų prioritetai) skirkite didžiausią dalį biudžeto ir jų ieškokite pirmiausia.

Jei tai jums svarbu, greičiausiai norėsite išsirinkti būtent tokią vietą, suknelę ar paslaugos tiekėją, apie kokį visuomet svajojote, o ne tiesiog rinktis iš tų, kurie dar bus neužsakyti.

Galbūt turite mėgstamą dizainerį ir svajojate apie tokią suknelę, kurią pamačiusios tetos išvirstų iš aukštakulnių? Tuomet taip pat keliaukite pas garsų kūrėją kuo anksčiau, nes jei jau apie jį žinote, greičiausiai klienčių trūkumu jis ar ji nesiskundžia.

Mes su būsimu vyru pirmiausia suderinome datą Kauno rotušėje ir Vilniaus bažnyčioje. Tiesa, vėliau abu laikus koregavome, tačiau data jau buvo nutarta ir nejudinama. Tuomet ieškojome tai datai laisvos sodybos. Buvo ir tokių, kurios mums patiko, tačiau jau buvo užsakytos (iki vestuvių tuo metu buvo likę 10 mėnesių!). Kitos nuotakos pirmiausia ieško sodybos ir tuomet prie sodybos laisvų datų priderina santuokos bažnyčioje ar santuokos rūmuose laiką.

Suradę pasakišką sodybą, tiesa, kiek tolokai ir nuo Vilniaus, ir nuo Kauno, pradėjome kviesti potencialius fotografus ir vestuvių vedėjus puodelio kavos bei siuntinėti laiškus muzikantams (muzika buvo mano prioritetas ir vestuvėse grojo garsi grupė, taigi jų paprašyti šios paslaugos taip pat stengiausi kuo labiau iš anksto).

Dar vienas patarimas – organizuokite vestuves sau. Tikrai pamesite galvą svarstydamos, kokią muziką mėgsta būsimi uošviai, o kokią – teta, kam labiau norėtųsi baltos mišrainės ant stalo, o kam – penkių aukštų torto. Ir klausydami visų nepatenkintųjų pamokymų ir patarimų. Kas įsižeis, kad nepakviesite į vestuves, o kas aimanuos, kad neturi kuo apsirengti. Tai JŪSŲ vestuvės. Jūsų sprendimai giminaičiams gali nepatikti, bet vieną dieną jie gali ir pakentėti, ar ne? Juk jie savo vestuves jau atšventė, tad šias tikrai turėtų leisti Jums suorganizuoti ir atšvęsti taip, kaip JŪS norite. Net jei žiedus vienas kitam užmausite kur nors Platelių ežero dugne.

Originalūs sprendimai iš tiesų visiems įsimena labiausiai. Per savo vestuves mes su būsimu vyru suorganizavome tokių „atrakcijų“, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodė visiška beprotybė. Iki tos lemtingos datos iškentėme daugybę kritikos ir grasinimų, kad tas ar anas nepavyks, bus baisu. Tačiau būtent dėl tos dienos staigmenų draugai ir vestuvių svečiai iki šiol kikendami prisimena mūsų šventę ir prašo dar ir dar kartą parodyti tos netikėtumų kupinos dienos nuotraukas.

Sėkmės visoms būsimoms nuotakoms!

♥ ♥ ♥

Nuotraukos iš asmeninio Ingos archyvo.

Fotografas: Regimantas Žukauskas

Pin It

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *